Pradžia
Naujienos

Kelionė į Mažąją Lietuvą ir Žemaitiją

Spausdinti

Dėmesio, registracija į renginį baigta, priimame tik LDD narius, nes beveik nebėra vietų net ir nakvojantiems savo palapinėse

Liepos 3-4 dienomis vyks kelionė po Mažąją Lietuvą ir Žemaitiją, susipažinti su dendrologiniais ir kitais gamtos turtais.
Programa numatoma tokia:
Liepos 3 d., šeštadienis
Nuo 10.00 iki 10.30 val. renkamės Šilutėje, šalia savivaldybės (Dariaus ir Girėno g.1, Šilutė).
10.30-12.00 apžiūrime Šilutės magnolijas, apie jas mums papasakos ir parodys šių medžių įkūrėjo dukra ponia Eugenija Juraškaitė-Murauskienė
12.00-12.30 važiuojame link Švėkšnos (22 km.).
12.30-13.30 Ritos Tamašauskienės dekoratyvinių augalų ūkis (Kalkiškės, Vilnučio g.2, Šilutės r., www.dekoaugalai.lt).
13.30-15.00 Švėkšnos dvaro parkas (didžiausias Lietuvoje ginkmedis ir kukmedis) ir Vilkėno dvaro parkas (jame yra įspūdingas ąžuolas ‘Fastigiata‘).
15.00-15.30 link Priekulės (30 km.).
15.30-16.00 Priekulės dvaro parkas (ten auga įspūdingi bukai ir vienas didžiausių Lietuvoje kaukazinis kėnis).
16.00 – 17.00 „Virblės medelynas“ (Butkelių kaimas, Priekulės sen., Klaipėdos raj., Jolanta Paliliūnienė tel. 8 698 00378).
17.00-17.45 Kaštainių sodas (Rokų g. 10, Rokų k., Priekulės sen., Klaipėdos raj.).
17.45-18.30 B.ir V.Majorų sodyba. Majorų g. 21, Jurgiai, Klaipėdos raj. (įspūdinga ir Lietuvoje viena didžiausių šluotelinė hortenzija, graži sodyba).
18.30-19.30 link Japoniško sodo, Mažučių kaimas, Darbėnų seniūnija (60 km.). Bendra vakarienė, vaišės suneštinės (bus ugniavietė, ten bus galima išsikepti dešrelių), nakvynė nameliuose arba savo palapinėse.
Liepos 4 d., sekmadienis:
9.00-10.30 Ekskursija po Japonišką sodą, ją praves įkūrėjas ir šeimininkas Šarūnas Kasmauskas.
10.30-11.00 link Palangos botanikos parko (22 km.).
11.00-13.00 Laisvas laikas Palangoje – galima apžiūrėti parką, eiti maudytis prie jūros ar valgyti.
13.00-13.30 Kelionė link Klaipėdos (19 km.).
13.30-15.30 Klaipėdos botanikos sodas (Kretingos g.92, Klaipėda). Ekskursiją praves šio sodo įkūrėjas ir buvęs direktorius prof. A.M.Olšauskas.
15.30-16.15 link Kintų (46 km.).
16.15-17.00 Kintai (ten aukščiausia Lietuvoje didžioji tuja, įspūdingos veimutinės pušys miške).
17.00-17.15 link Ventės rago (11 km.).
17.30- 19.00 Ekskursija Ventės rago ornitologinėje stotyje, ją praves ornitologas Vytautas Jusys.
Papildomos išlaidos:
 Nakvynė kaimo turizmo sodybos namelyje žmogui 30 eurų (būtina iš anksto rezervuoti vietą el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ) arba savo palapinėje nemokamai.
 Įėjimo bilietas į Japonišką sodą 7 eurai (ekskursija nemokamai).
 Automobilio parkavimas Palangoje 1,2 euro už 1 val.
 Įėjimo bilietas į Klaipėdos botanikos sodą 2,5 euro (ekskursija nemokamai).
 Ekskursija Ventės rage 2 eurai.
 Nors programa ir lankymo laikai numatyti konkretūs, bet jie kaip visuomet gali keistis dėl nenumatytų priežasčių, tad jei atsiliksite, vėluosite ar nerasite – skambinkite (Artūras +37068774077, Edita +37068604199).
 Kad galėtume aplankyti daugiau objektų ir negaištume laiko ilgiems valgymams, įsidėkite kelionei tinkamų užkandžių, sumuštinių ir gaivių gėrimų, taip pat ir maisto bendram vaišių stalui šeštadienio vakarui.
 Dendrologų kelionėse nerūkoma, alkoholis nevartojamas ir kitaip nesisvaiginama.
 Neužmirškite maudymosi reikmenų.

Nuotrauka iš 2017 m. talkos Kaštainių sode

Atnaujinta Sekmadienis, 13 Birželis 2021 12:01
 

LDD biblioteka pasipildė nauja knyga apie svetimų medžių rūšių paplitimą Lietuvos miškuose

Spausdinti

Pristatau 2020 m. išleistą mokslo studiją "Svetimų medžių rūšių auginimo galimybės ir apribojimai Lietuvos ir ES šalių miškuose", autoriai L.Straigytė ir G.Činga. Pastaraisiais metais girdime daug skirtingų nuomonių apie svetimų medžių rūšių auginimo miškuose (ne)reikalingumą. Vieni Lietuvos miškuose norėtų matyti tik vietinę dendroflorą, bijodami galimo svetimų rūšių invazijos pavojaus; kiti dėl ekonominės naudos ir klimato kaitos pasekmių mato naudą svetimų rūšių auginime; dar kiti mėgsta naujoves, atradimus ir jiems įdomus natūralizacijos procesas.  Visų šių skirtingų nuomonių žmonių grupių interesai gali rasti vietą miškuose, nepažeidžiant ekonomikos, ekologijos, kūrybiškumo.Reikia tik išsiaiškinti ribas, kurios neturėtų būti pažeistos. Atsižvelgiant į tokią problematiką ir kilo noras parašyti mokslo studiją. Realizuoti šį norą padėjo dalyvavimas tarptautinėje COST veikloje (2015 m.-2019 m.) apie nevietines medžių rūšis ES miškuose, kurioje patirtimi dalinosi ir diskutavo įvairių ES šalių ekspertai miškininkai, biologai, politikai, ekonomistai, ekologai.

Knygoje analizuojama svetimų medžių rūšių auginimo Lietuvos miškuose galimybės, nauda ir apribojimai, remiantis kitų ES šalių patirtimi. Knygos pradžioje remiantis įvairių ES šalių ataskaitomis, apžvelgiama šių šalių miškų situaciją, liečiančią svetimų medžių rūšių paplitimą, ekonominę naudą, invazyvumo pavojus, teisinį reguliavimą, sodinimo galimybes. Tolimesniuose skyriuose pereinama prie Lietuvos miškų analizės: svetimų medžių rūšių paplitimas; kartografavima; natūralizacijos barjerą peržengiančios rūšys; medynų produktyvumas;  galima ekonominė nauda. Pabaigoje suformuluotos išvados, kuriomis remiantis būtų apsaugota nuo invazinių rūšių plitimo į nepageidautinas teritorijas, bet tuo pačiu neužkirstas kelias svetimų rūšių sodinimui plantacijose, ūkiniuose miškuose.

Dėl knygos kreipkitės į autorę. Kam užtenka skaitmeninės knygos - žiūrėkite nuorodą:

file icon pdf 2020_Svetimu _medžiu_rusysA5 (002).pdf

Lina Straigytė.

Atnaujinta Penktadienis, 21 Gegužė 2021 22:04
 

2021 metų medis - JUODOJI PUŠIS

Spausdinti

 

2021 m. kovo 26 d. vykusiame Lietuvos Dendrologų draugijos virtualiame susirinkime buvo nuspręsta, kad šių metų medis bus JUODOJI PUŠIS.

Kviečiame ne tik draugijos narius, bet ir visus mylinčius medžius parašyti elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai apie jūsų pažintį su juodąja pušimi, apie įdomesnius ir senesnius medžius, augančius Lietuvoje (ir ne tik).

Ta proga dalinamės LDD narės Rasos Puzininienės pasakojimu apie juodąją pušį:

"Mano pažintis su Juodąja pušimi prasidėjo nuo labai gražaus pušies kankorėžio.

Trakų rajone, Lentvaryje, visai netoli mūsų namų, Stadiono gatvėje auga kelios pušys, kurios kasmet subrandina kankorėžius. Pamenu, kad buvau prisirinkusi pilną pintinę, nes labai jau gražūs man pasirodė. O prieš daugiau negu penkiolika metų iš tų pačių surinktų kankorėžių išbyrėjusias sėklas pasėjau ir sudygo. Taip Juodoji pušis atkeliavo pas mus į kiemą.

Tačiau svarbus dar ir kitas faktas, kad Juodųjų pušų Lentvaryje yra ir daugiau. Jos sodintos nedidelėmis grupėmis šalia pagrindinės Lentvario Klevų alėjos gatvės. Visos šios pušys yra sulaukusios daugiau negu 120 metų. Sakysite, iš kur žinau? Štai čia prasideda jau kita istorija.

Kai 1898 metais prie naujai atgimusio Lentvario dvaro rūmų kūrėsi parkas, kurio autoriai buvo kraštovaizdžio artchitektai, prancūzai sūnus R. Andre ir tėvas E. F. Andre, visame Lentvario mieste prie besikuriančių naujų vilų taip pat buvo sodinami ir introdukuoti medžiai, tai yra - Juodosios pušys, Europiniai maumedžiai, Melsvosios pocūgės ir kt. Ir šį nuopelną galima priskirti jau pačiam Lentvario dvaro šeimininkui Vladislavui Tiškevičiui, kuris buvo sumanęs šalia geležinkelio įkurti miestą kurortą su puošniomis vilomis vasarotojams. Todėl įvairių rūšių medžiai buvo pasodinti ne tik dvaro parke, bet ir viso miestelio teritorijoje.

O aš Jums noriu parodyti Juodosios pušies rutulinės formos medį. Beje, šią gražuolę pušį matau pro savo namų langą.

Taigi, šios pušies vidutinis skersmuo 1,30 m aukštyje yra 65 cm. , jos aukštis siekia apie 20 m, amžius virš 120 metų.

Juodosios pušies rutulinės formos medis yra pirmoje ir antroje nuotraukose. Palyginimui trečioje nuotraukoje galite matyti tokio pačio amžiaus Juodąją pušį.

O paskutinėje nuotraukoje norėjau Jums parodyti, kaip iš gražaus kankorėžio mažos sėklos išauginau pušis, kurios dabar jau puošia mūsų kiemą".

 

Rasos Puzinienės nuotraukos

Atnaujinta Antradienis, 06 Balandis 2021 19:32
 

Kovo 26 d. įvyko LDD narių susirinkimas

Spausdinti

Šių metų kovo 26 d. įvyko kasmetinis Lietuvos dendrologų draugijos narių susirinkimas.

Kadangi dėl Covid-19 situacijos gyvai susitikti negalėjome, tad susitikimas pirmą kartą vyko virtualiai internetu.

Buvo aptarti šie klausimai:

1. LDD veiklos pristatymas už 2020 metus ir finansinė ataskaita (pristatė LDD valdybos pirmininkas Arvydas Rutkauskas).

2. Narystės reikalai – nario mokestis, nauji nariai.

3. Kvorumo patvirtinimas (dalyvių patikrinimas).

4. Valdybos rinkimai (esant kvorumui), rezultatų patvirtinimas.

5. 2020 m. renginių pristatymas (pristatė Valerija Baronienė).

6. 2021 m. planuojama veikla ir renginiai.

7. Dendrologinė ekspertinė LDD veikla, LDD dendrologo eksperto pažymėjimas.

8. LDD narių pasiūlymai ir pageidavimai.

 

Buvo nuspręsta liepos mėnesį dvi dienas keliauti po Mažosios Lietuvos bei Žemaitijos įdomius dendrologinius bei gamtinius objektus (jeigu nesutrukdys covidinė situacija).

Medeinos šventę švęsti rugpjūčio pabaigoje Lakštingalų slėnyje (Tauragės r.) – jeigu nesutrukdys covidinė situacija.

Kaip visuomet organizuoti dendrologų talką rugsėjo pabaigoje arba spalio mėn. Tik dar nenuspręsta kurioje vietoje, tad siūlykite, kur galėtume patalkininkauti.

Nuotraukose - B.Ambrozo fotografuoti Lakštingalų slėnio vaizdai

Atnaujinta Antradienis, 30 Kovas 2021 13:08
 

Šventinė padėka

Spausdinti

Priartėjo šventės ir metų gale įprasta prisiminti praeitų metų darbus. Metų darbštuolių nominacijos nusipelnė ši komanda, Eriko Laicono valdų šlaituose talkinusi dygstantiems kadagiams išvysti šviesą.

Ramių ir saugių švenčių visiems dendrologams ir jų namiškiams.

 


Puslapis 1 iš 7

Pradžia