Pradžia
Naujienos

Kviečiame į rudeninę talką Skinderiškio parke

Spausdinti

Kviečiame dendrologus ir visus augalų mylėtojus į tradicinę rudeninę talką, kuri šį kartą vyks Skinderiškio parke, Kėdainių rajone. Prieš keletą metų šiame parke jau talkininkavome, o šį sykį gelbėsime nuostabią magnolijų kolekciją.
Susitiksime ten spalio 12 d., šeštadienį, 11.00 val. ir keletą valandų padirbėsime. Svarbiausias darbas bus menkaverčių krūmų šalinimas, kad atvertume vaizdą į magnolijų kolekciją. Tad pagrindiniai pageidaujami įrankiai bus benzopjūklai, genėtuvai ir stambesni sekatoriai. Kviečiame ir tuos, kurie negali dirbti, bet nori pabūti kartu su bendraminčiais.
Po talkos vyks ekskursija po unikalų Skinderiškio parką, kurią, greičiausiai praves ir pats parko įkūrėjas Kęstutis Kaltenis.
Po ekskursijos vyks suneštinės vaišės - sumuštiniai mūsų, o arbata pavaišins girininkija.
Parašykite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai , jei norite atvykti, bet neturite transporto arba atvirkščiai - turite laisvų vietų mašinoje.
Daugiau informacijos patikslinsime prieš susitikimą

Atnaujinta Ketvirtadienis, 12 Rugsėjis 2019 12:44
 

Kaip Vydūną pagydė miškas ir ko mus moko japonai?

Spausdinti

Andrejus GAIDAMAVIČIUS

Informacijos šaltinis: http://www.gyvasmiskas.lt/kaip-vyduna-pagyde-miskas-ir-ko-mus-moko-japonai-andrejus-gaidamavicius/

Rokiškio krašto muziejaus archyve atkapsčiau šią nuotrauką – Vydūno paskaita Sarapiniškio miške, 1923 m. (autorius nežinomas).

Kodėl paskaita buvo miške, kodėl jaunimui ir ką jis pasakojo, ranka rodydamas į medžius – nežinome, bet galime numanyti. Vydūnas tautą lygino su augmenija, medžiais, kurių kiekvienas auga, žydi ir bręsta savame plote – Tėvynėje.

Vydūnas mokė klausytis miško: „Kartais jis šneka taip tyliai, jog išgirsti tik atidžiau įsiklausęs. Tada atrodo, kad miškas kažką pasakoja. Kartais jis gaudžia tarytum didelis choras, pasakoja ir dainuoja apie savo likimą, kai audra lanksto medžius, laužo šakas, žaibas skaldo tvirčiausius medžius, trupina ąžuolus. Miškas išpasakoja visus džiaugsmus ir nelaimes, kurias patyrė tėvynė. Kartais, įsiklausius į miško gaudesį girdėdavai, kad tėvynė ir pasaulis buvo pilni vien skausmo ir kančios. O kitą kartą pasiklausęs jusdavai džiugų tėvynės praeities alsavimą.“

Vydūnas, būdamas ne tik mąstytoju, bet ir sveiko gyvenimo būdo mokytoju, labai anksti suprato terapinę miško naudą. Dar būdamas dvidešimties jis susirgo tais laikais nepagydoma laikyta tuberkulioze. Bet išsigydė. Išsigydė vaikščiodamas po pušynus, darydamas kvėpavimo pratimus ir pakeitęs mitybą. Sklido gandai, kad Vydūnas, gydymosi tikslais, po mišką vaikščiodavo nuogas. Bet ne tiek fizinį miško poveikį jis vertino, kiek miško galią gydyti žmogaus dvasią, ką laikė svarbiausiu dalyku gydant bet kurią ligą.

Deja, Vydūno mokymas tarpukariu buvo nesuprastas, sovietmečiu – nepriimtinas, o dabartiniu metu – užmirštas. Atvyksta koks japonas, papasakoja, kaip jų šalyje valstybinis miškų ūkis yra įsteigęs kelias dešimtis miško terapijos centrų, o mes tik kraipome galvas, laikome tai egzotika. Bet slapta patys praktikuojame, ieškodami miškuose sielos atgaivos ir ramybės.

Kodėl slapta? Todėl, kad pinigo kultas pastatė mumyse tokias materializmo bažnyčias, įkalė tokias dogmas, kad viskas, ko neįmanoma pinigais išmatuoti, atrodo nesvarbu ir nerimta.

Neseniai Alytuje dalyvavau susitikime su gyventojais dėl Punios šilo paskelbimo lankomu miško rezervatu. Klausydama mūsų mokslinių išvedžiojimų apie biologinę įvairovę ir ginčus dėl sanitarinių kirtimų, viena sveikuolė tarė: „Dabar miestuose žmonės labai sunkiai dirba, yra pervargę, pilni stresų, pikti, kamuojami psichosomatinių ligų. Kur jei nei Punios šile, natūralioje gamtoje jie galėtų viso šito atsikratyti?“.

Atnaujinta Pirmadienis, 15 Spalis 2018 10:11 Skaityti daugiau...
 

Vasarinė Lietuvos dendrologų ir gėlininkų kelionė į Slovėniją ir Kroatiją

Spausdinti

Šiais Lietuvos šimtmečio minėjimo metais organizuojama bendra Lietuvos dendrologų draugijos ir Lietuvos gėlininkų sąjungos pažintinė-poilsinė kelionė į Slovėniją ir Kroatiją.

Kelionės data 2018 06 30 - 07 10

Kelionės programa (trumpas aprašymas)

1 diena. Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Kelionė per Lenkiją, Čekiją. Nakvynė viešbutyje Čekijoje.

2 diena. Pusryčiai. Kelionė per Čekiją, Slovėniją. Lankome Mozirski gaj parką*, Liublianos botanikos sodą. Nakvynė viešbutyje Slovėnijoje.

3 diena. Pusryčiai. Vykstame Slovėnijos Volčji Potok Arboretumą*, Postoinos urvus*, Predjamos pilį*. Nakvynė viešbutyje Kroatijoje.

4 diena. Pusryčiai. Vykstame į UNESCO saugomą Plitvicos ežerų nacionalinį parką*. Kelionė per Kroatiją. Vėlai vakare atvykstame į Makarskos kurortą. Trumpa pažintis su Makarskos kurortu. Nakvynė.

5 diena. Laisvas laikas poilsiui prie Adrijos jūros. Pageidaujantiems dienos išvyka laivu** į Hvaro ir Bračo salas. Nakvynė Makarskos kurorte.

6 diena. Dienos išvyka į Dubrovniką, pakeliui lankome Trsteno arboretumą*. Pageidaujantiems plaukimas** į Lokrum salą, kur įsikūręs botanikos parkas. Nakvynė Makarskos kurorte.

7 diena. Laisvas laikas poilsiui prie Adrijos jūros. Po pietų siūlome aktyviai praleisti laiką kalnuose. Mažais autobusiukais važiuosime į Biokovo gamtos parką**, aplankant Biokovo botanikos sodą Kotišina. Nakvynė Makarskos kurorte.

8 diena. Laisvas laikas poilsiui prie jūros. Nakvynė Makarskos kurorte.

9 diena. Vykstame į Splitą. Ekskursija po miestą. Lankome Kirkos upės krioklių parką*. Vykstame į Kroatijos sostinę Zagrebą. Nakvynė viešbutyje.

10 diena. Pusryčiai. Lankome Zagrebo universiteto botanikos sodą, Mariboro universiteto botanikos sodą*. Vykstame į patį Mariborą – antrą didžiausią Slovėnijos miestą, lankomės prie seniausios vynuogės, įtrauktos į Gineso rekordų knygą. Vykstame į viešbutį Čekijoje.

11 diena. Pusryčiai. Kelionė per Čekiją, Lenkiją. Vėlai vakare grįžtame į Lietuvą.

 

Atnaujinta Ketvirtadienis, 19 Balandis 2018 11:23 Skaityti daugiau...
 

Ar Kauno senąjame Ąžuolyne reikalingos rododendrų salos?

Spausdinti

Rododendrai ir ąžuolai engia vieni kitus augdami greta. Foto: D.Liagienė

Nuostabų rododendro krūmą galima absoliučiai sukompromituoti, gausią jo kolekciją pasodinus Kauno Ąžuolyno parke, nes šie sumedėję krūmai nei patys gyvuos, nei ąžuolams leis.

Paviešintas Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas sukėlė didelę nuostabą, nes vykdant Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros pertvarką, ketinama ten pasodinti rododendų kolekciją.
Su kolegomis dendrologais, rododendrų kolekcijų kūrėjais dirbome ne vieną dešimtmetį, populiarindami šiuos bene dekoratyviausius sumedėjusius augalus – rododendrus.

ILGO RODODENDRŲ PUOSELĖTOJŲ TRIŪSO KOMPROMITACIJA

Prireikė nemažai laiko ir pastangų, kol jie atrado vietą Lietuvos sodybose, kol žmonės įsisamonino, kad tai ne gėlės, o sumedėję ilgaamžiai augalai, gyvenantys 200-300 metų.
Tačiau šis mūsų kolektyvinis įdirbis gali nueiti perniek – rododendrų kolekciją pasodinus Ąžuolyno parke, daugelis neabejotinai pasipiktins rododendrais, kurie augs ne vietoje ir gyvuos prastai.
Kodėl rododendrus ąžuolyne laikau didele klaida?
Be abejo, rododendrai – puošnūs, gausiai žydintys augalai, galintys pagyvinti miesto parkus ir skverus. Tačiau pasodinti ąžuolyne jie vargu ar ilgai džiugins akį. Veikiausiai po 7-10 metų vargo, matysime tik suvargusius, ligotus, žiedų nekraunančius augalus – sengirėje jiems paprasčiausiai ne vieta.
Ir ne tik istoriniu požiūriu. Rododendrai ir ąžuolai tiesiog nepakęs vieni kitų kaimynystės: rododendrams bus sunku ištverti stiprią ąžuolų įtaką, o ąžuolams nepakenčiama bus jų naujiesiems kaimynams taikoma būtina priežiūra – laistymas, tręšimas ir pan.
Teoriškai, atsižvelgiant į abiejų augalų šaknų sistemą, rododendrai gali augti šalia ąžuolo, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į proporcijas – vienas ąžuolas ir 50 rododendrų ištvers, tačiau atvirkštinis varinatas – 50 ąžuolų ir negausi rododendrų grupė – yra visiška prapultis.

RODODENDRAI IR ĄŽUOLAI ENGTŲ VIENI KITUS

Bene vienintelis dalykas, pateisinantis ąžuolų ir rododendrų kaimynystę, galėtų būti šių medžių teikiamas pavėsis. Kita vertus, dėl itin didelės ir tankios ąžuolų lajos rododendrų nepasieks kritulių vanduo, tad jiems reikės įrenginėti papildomą laistymo sistemą. Be to, ąžuolų šaknys “apvogs” rododendrus ir absorbuos visas mitybines medžiagas, tad rododendrus teks gausiau tręšti. O ąžuolui, kuris iki šiol dešimtmečiais nebuvo nei laistomas, nei tręšiamas, tai bus kenksminga.
Specialistai ne kartą yra pastebėję, kokie jautrūs pasikeitusiam vandens lygiui, mitybinių medžiagų kiekiui šaknų zonoje yra mūsų stiprieji, galingieji ąžuolai.
Dar svarbu paminėti, kad pasaulio (ypač Europos) rododendrų augintojai perspėja apie Phytophtora ramorum – tai rododendrams itin pavojinga grybo sukeliama liga, dar kitaip vadinama maru.
Be rododendrų, šis grybas turi gausią grupę augalų šeimininkų – kai kurie autoriai teigia, kad Phytophtora ramorum gali apnikti 33 skirtingų šeimų ir per 70 genčių augalų, tarp kurių yra ir Ąžuolo (Quercus) genties atstovų.
Tiesa, kol kas grybas dažniau apninka Quercus ilex, Quercus cerris rūšių medžius, tačiau nesunku numanyti, kad tik laiko klausimas, kada jis apsigyvens ir ant mūsų paprastojo ąžuolo Quercus robur, jei ten atsiras neprižiūrėtų, nusilpusių rododendrų.
Taigi, peršasi išvada, kad Ažuoyno parke pasodinus rododendrų kolekciją, šių dviejų galingų, dekoratyvių, ilgaamžių augalų kaimynystė nedžiugins, o ilgainiui netgi gali lemti vienos iš grupių – arba rododendrų, arba ąžuolų – išnykimą.

REDAKCIJOS PASTABA: Danguolė Liagienė yra dendrologė-biologė, praktikė, viena labiausiai patyrusių rododendrų augintojų Lietuvoje. Organizacijų LŽ ir DAAA narė.

Informacijos šaltinis - spauskite čia

Rododendrai ir ąžuolai engia vieni kitus augdami greta. Foto: D.Liagienė

Atnaujinta Antradienis, 12 Rugsėjis 2017 13:30
 

Kuo toliau į miestą, tuo mažiau medžių

Spausdinti

Jūratė Samušytė

„Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, - perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

J.S. Miestuose dideli, brandūs medžiai masiškai kertami, o į jų vietas sodinami žymiai mažesni, iš pirmo žvilgsnio net paliegę medeliai. Žmonėms tai neretai sukelia pyktį ir klausimą – ar tikrai vadinamieji miesto medžiai yra vertingesni už brandų, galingą pavėsį teikiantį gatvės senbuvį?

Kai senus medžius pakeičia paliegę, tai sodintojai pažeidžia sodmenų kokybės reikalavimus, kur nurodyta, kad viešose erdvėse sodinamų medžių kamieno apimtis turi būti ne mažesnė nei 10-12 cm. Be abejo, yra ir kitų reikalavimų jų lajai, šaknų sistemai. Sovietiniais metais gatvėse buvo sodinami savaiminių medžių rūšių sodinukai, galima sakyti,paprasti miško medžiai – mažalapė liepa, paprastasisklevas, paprastasis ąžuolas – šiandien jiems miestų gatvės tampa per ankštos. Kiekvieno medžio šaknų zona yra tokio pat dydžio, kaip jo laja. Kad jis išgyventų, būtų sveikas, jo šaknų zona turi būti nemindoma, neslegiama, “nemaitinama” druskomis. Įsivaizduokimmažalapę liepą – vidutinė jos laja yra 16 metrų, tad teoriškai žemė aplink ją16-os metrų spinduliu turi būti nesuspausta kietos dangos.Gatvėse senųjų medžių šaknys yra po trinkelėmis, jų šaknų zona išvagota įvairiomis inžinerinėmis komunikacijomis, kabeliais, vamzdžiais...tadnatūralu, kad jie skursta, juos apninka ligos – retas išgyvena amžių, kuris jam duotas gamtos. Todėl yra kuriamos medžių veislės, skirtos būtent miestų želdynams – specialistai siekia išauginti tokius medžius, kurie būtų atsparūs šaknų suslėgimui kieta danga, užterštam miesto orui, vėjams, druskoms, kuriomis žiemą barstomos gatvės. Maža to, jau yra sukurtos technologijos, kurių pagalba medis išauginamas labai sparčiai. Mūsų šalis dar tokio lygio nepasiekusi, bet didesnę patirtį turintys didieji Europos medelynai šias technologijas sėkmingai taiko – augalai stimuliuojami įvairiausiais priedais, trąšomis, mikroelementais, stiprinama jų imuninė sistema, sutrumpinamas žydėjimo periodas, pagreitinami pumpuro brinkimo stadija, sulapojimas – t.y., dirbtinai spartinami tie augalų vystymosi tarpsniai, kurie natūraliai gamtoje vyksta žymiai lėčiau. Specialistai kartais net pajuokauja, kad tokie medžiai užauga su kateteriu kamiene. Galima palyginti ir dar drastiškiau – medžiai auginami panašiai, kaip viščiukai broileriai: tiek į juos „prifarširuojama“ visokių medžiagų, kad šie kamieno apimtį ar aukštį, tinkantį miesto gatvėms, pasiekia per labai trumpą laiką.

Medis Pilėnų g. viduryje

Atnaujinta Pirmadienis, 21 Rugpjūtis 2017 14:07 Skaityti daugiau...
 


Puslapis 1 iš 3

Pradžia