Pradžia
Naujienos

LDD biblioteka pasipildė nauja knyga apie svetimų medžių rūšių paplitimą Lietuvos miškuose

Spausdinti

Pristatau 2020 m. išleistą mokslo studiją "Svetimų medžių rūšių auginimo galimybės ir apribojimai Lietuvos ir ES šalių miškuose", autoriai L.Straigytė ir G.Činga. Pastaraisiais metais girdime daug skirtingų nuomonių apie svetimų medžių rūšių auginimo miškuose (ne)reikalingumą. Vieni Lietuvos miškuose norėtų matyti tik vietinę dendroflorą, bijodami galimo svetimų rūšių invazijos pavojaus; kiti dėl ekonominės naudos ir klimato kaitos pasekmių mato naudą svetimų rūšių auginime; dar kiti mėgsta naujoves, atradimus ir jiems įdomus natūralizacijos procesas.  Visų šių skirtingų nuomonių žmonių grupių interesai gali rasti vietą miškuose, nepažeidžiant ekonomikos, ekologijos, kūrybiškumo.Reikia tik išsiaiškinti ribas, kurios neturėtų būti pažeistos. Atsižvelgiant į tokią problematiką ir kilo noras parašyti mokslo studiją. Realizuoti šį norą padėjo dalyvavimas tarptautinėje COST veikloje (2015 m.-2019 m.) apie nevietines medžių rūšis ES miškuose, kurioje patirtimi dalinosi ir diskutavo įvairių ES šalių ekspertai miškininkai, biologai, politikai, ekonomistai, ekologai.

Knygoje analizuojama svetimų medžių rūšių auginimo Lietuvos miškuose galimybės, nauda ir apribojimai, remiantis kitų ES šalių patirtimi. Knygos pradžioje remiantis įvairių ES šalių ataskaitomis, apžvelgiama šių šalių miškų situaciją, liečiančią svetimų medžių rūšių paplitimą, ekonominę naudą, invazyvumo pavojus, teisinį reguliavimą, sodinimo galimybes. Tolimesniuose skyriuose pereinama prie Lietuvos miškų analizės: svetimų medžių rūšių paplitimas; kartografavima; natūralizacijos barjerą peržengiančios rūšys; medynų produktyvumas;  galima ekonominė nauda. Pabaigoje suformuluotos išvados, kuriomis remiantis būtų apsaugota nuo invazinių rūšių plitimo į nepageidautinas teritorijas, bet tuo pačiu neužkirstas kelias svetimų rūšių sodinimui plantacijose, ūkiniuose miškuose.

Dėl knygos kreipkitės į autorę.

Lina Straigytė.

Atnaujinta Pirmadienis, 17 Gegužė 2021 12:28
 

2021 metų medis - JUODOJI PUŠIS

Spausdinti

 

2021 m. kovo 26 d. vykusiame Lietuvos Dendrologų draugijos virtualiame susirinkime buvo nuspręsta, kad šių metų medis bus JUODOJI PUŠIS.

Kviečiame ne tik draugijos narius, bet ir visus mylinčius medžius parašyti elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai apie jūsų pažintį su juodąja pušimi, apie įdomesnius ir senesnius medžius, augančius Lietuvoje (ir ne tik).

Ta proga dalinamės LDD narės Rasos Puzininienės pasakojimu apie juodąją pušį:

"Mano pažintis su Juodąja pušimi prasidėjo nuo labai gražaus pušies kankorėžio.

Trakų rajone, Lentvaryje, visai netoli mūsų namų, Stadiono gatvėje auga kelios pušys, kurios kasmet subrandina kankorėžius. Pamenu, kad buvau prisirinkusi pilną pintinę, nes labai jau gražūs man pasirodė. O prieš daugiau negu penkiolika metų iš tų pačių surinktų kankorėžių išbyrėjusias sėklas pasėjau ir sudygo. Taip Juodoji pušis atkeliavo pas mus į kiemą.

Tačiau svarbus dar ir kitas faktas, kad Juodųjų pušų Lentvaryje yra ir daugiau. Jos sodintos nedidelėmis grupėmis šalia pagrindinės Lentvario Klevų alėjos gatvės. Visos šios pušys yra sulaukusios daugiau negu 120 metų. Sakysite, iš kur žinau? Štai čia prasideda jau kita istorija.

Kai 1898 metais prie naujai atgimusio Lentvario dvaro rūmų kūrėsi parkas, kurio autoriai buvo kraštovaizdžio artchitektai, prancūzai sūnus R. Andre ir tėvas E. F. Andre, visame Lentvario mieste prie besikuriančių naujų vilų taip pat buvo sodinami ir introdukuoti medžiai, tai yra - Juodosios pušys, Europiniai maumedžiai, Melsvosios pocūgės ir kt. Ir šį nuopelną galima priskirti jau pačiam Lentvario dvaro šeimininkui Vladislavui Tiškevičiui, kuris buvo sumanęs šalia geležinkelio įkurti miestą kurortą su puošniomis vilomis vasarotojams. Todėl įvairių rūšių medžiai buvo pasodinti ne tik dvaro parke, bet ir viso miestelio teritorijoje.

O aš Jums noriu parodyti Juodosios pušies rutulinės formos medį. Beje, šią gražuolę pušį matau pro savo namų langą.

Taigi, šios pušies vidutinis skersmuo 1,30 m aukštyje yra 65 cm. , jos aukštis siekia apie 20 m, amžius virš 120 metų.

Juodosios pušies rutulinės formos medis yra pirmoje ir antroje nuotraukose. Palyginimui trečioje nuotraukoje galite matyti tokio pačio amžiaus Juodąją pušį.

O paskutinėje nuotraukoje norėjau Jums parodyti, kaip iš gražaus kankorėžio mažos sėklos išauginau pušis, kurios dabar jau puošia mūsų kiemą".

 

Rasos Puzinienės nuotraukos

Atnaujinta Antradienis, 06 Balandis 2021 19:32
 

Kovo 26 d. įvyko LDD narių susirinkimas

Spausdinti

Šių metų kovo 26 d. įvyko kasmetinis Lietuvos dendrologų draugijos narių susirinkimas.

Kadangi dėl Covid-19 situacijos gyvai susitikti negalėjome, tad susitikimas pirmą kartą vyko virtualiai internetu.

Buvo aptarti šie klausimai:

1. LDD veiklos pristatymas už 2020 metus ir finansinė ataskaita (pristatė LDD valdybos pirmininkas Arvydas Rutkauskas).

2. Narystės reikalai – nario mokestis, nauji nariai.

3. Kvorumo patvirtinimas (dalyvių patikrinimas).

4. Valdybos rinkimai (esant kvorumui), rezultatų patvirtinimas.

5. 2020 m. renginių pristatymas (pristatė Valerija Baronienė).

6. 2021 m. planuojama veikla ir renginiai.

7. Dendrologinė ekspertinė LDD veikla, LDD dendrologo eksperto pažymėjimas.

8. LDD narių pasiūlymai ir pageidavimai.

 

Buvo nuspręsta liepos mėnesį dvi dienas keliauti po Mažosios Lietuvos bei Žemaitijos įdomius dendrologinius bei gamtinius objektus (jeigu nesutrukdys covidinė situacija).

Medeinos šventę švęsti rugpjūčio pabaigoje Lakštingalų slėnyje (Tauragės r.) – jeigu nesutrukdys covidinė situacija.

Kaip visuomet organizuoti dendrologų talką rugsėjo pabaigoje arba spalio mėn. Tik dar nenuspręsta kurioje vietoje, tad siūlykite, kur galėtume patalkininkauti.

Nuotraukose - B.Ambrozo fotografuoti Lakštingalų slėnio vaizdai

Atnaujinta Antradienis, 30 Kovas 2021 13:08
 

Šventinė padėka

Spausdinti

Priartėjo šventės ir metų gale įprasta prisiminti praeitų metų darbus. Metų darbštuolių nominacijos nusipelnė ši komanda, Eriko Laicono valdų šlaituose talkinusi dygstantiems kadagiams išvysti šviesą.

Ramių ir saugių švenčių visiems dendrologams ir jų namiškiams.

 

Beržažievė eglė

Spausdinti

Miškininkas Kęstutis Aukselis atsiuntė labai reto rašto eglės kamieno fotografijas. Nesu tokios niekada mačiusi, dėl to įdomu pasidalinti šiomis fotografijomis plačiau, gal ką nors panašaus esate matę? Kamieno žievė sukamštėjusi, primena kamštinę seno beržo žievę. Lietuvos dendrofloroje eglių su tokiais žievės raštais nėra aprašyta.

Foto K.Aukselis

Lina Straigytė.

Atnaujinta Antradienis, 01 Gruodis 2020 04:26
 


Puslapis 1 iš 6

Pradžia