Pradžia
Naujienos

Sveikiname ADOLFĄ KIŠONĄ SU JUBILIEJUMI !

Spausdinti

Lietuvos dendrologų draugijos garbės nariui gerb. ADOLFUI KIŠONUI 2017 m. sausio mėn. suėjo 90 metų !

Sveikiname jubiliatą su ypatinga sukaktimi ir linkime jam sveikatos, laimės bei toliau puoselėti gausią dendrologinę kolekciją ir parką.

Adolfas Kišonas – tapytojas, dendrologas, dekoratyvinių augalų specialistas, Lietuvos kūrėjų asociacijos narys, Lietuvos dendrologų draugijos Garbės narys ir Degaičių seniūnijos Garbės pilietis. Jo paveiksluose užfiksuotos gražiausios Žemaitijos, Telšių rajono vietos. Menininkas, dendrologas atgaivino XIX a. įkurtą ir apleistą Degaičių parką. A. Kišonas kiekvienais metais Degaičių parkui dovanoja želdinių, jo dėka šis parkas įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą ir priskirtas prie Gamtos paminklų.

Nuotrauka iš www.pzemeitis.lt

Gerbiamo jubiliato rankos per keletą dešimtmečių Degaičių kaime (Telšių r.) sukūrė unikalų dendrologinį parką. Senasis parkas buvo 6 ha ploto, o naujojo (išplėtoto) plotas – 18,2 ha.

Degaičiai – Telšių rajono gyvenvietė Telšių miesto pašonėje. Parkas mišraus suplanavimo, įkurtas XIX a. pabaigoje. Tikslesnių duomenų, kas projektavo parką, neišliko. Ilgą laiką jis buvo gerai tvarkomas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, apie 1913 metus, dvarą nusipirko valstiečiai broliai Liaugaudai. Naujieji dvaro šeimininkai daugiausiai dėmesio skyrė ūkiniams reikalams. Tvarkydami parką jie apsiribojo tik retų medžių ir krūmų išsaugojimu.

Parkas labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Daug vertingų medžių buvo iškirsta malkoms. Nukentėjo europiniai kėniai, sibiriniai maumedžiai, daug vietinių medžių. Ilgą laiką apleistas parkas buvo ir sovietmečiu. Atgijo jis tik 1972 m., kai parko tvarkymo ir priežiūros darbams pradėjo vadovauti vietos tautodailininkas ir didelis dekoratyvinių želdinių puoselėtojas A. Kišonas. 1972–1973 m. jis sudarė parko sutvarkymo projektą. Gavus lėšų iš tuo metu veikusio Anulėnų tarybinio ūkio (direktorius M. Ežerskis), projektas buvo įgyvendintas. Visoje parko teritorijoje tada buvo pašalinti menkaverčiai medžiai ir krūmai, išvalyti tvenkiniai, sutvarkytos vejos, įrengti gėlynai, atnaujinta, o daug kur ir naujai įrengta takų sistema. Tvarkant senąjį parką kartu buvo įsisavinti, sutvarkyti ir parkui priskirti nauji žemės plotai, apsodinant juos vietinėmis ir retomis egzotinėmis medžių, krūmų rūšimis bei formomis. Tada parkas buvo formuojamas kaip buvusio Anulėnų tarybinio ūkio visuomeninis centras su įvairią paskirtį turinčiais pastatais. Juo nebuvo galima važinėti. Kiekvienas pastatas arba du greta stovintys statiniai turėjo atskirus privažiavimus iš parko pakraščių. Vieną su kitu šiuos pastatus jungė pėsčiųjų takai. Toks buvo parko projektas, kuris, laikui einant, buvo pakoreguotas.

Parkas turi netaisyklingą tiesių alėjų ir vingiuotų takų tinklą. Jame – 7 įvairaus dydžio tvenkiniai, sporto bei žaidimo aikštelės, daug visuomeninių pastatų ir įvairių želdinių derinių. Parko medynuose bei medžių juostose daugiausiai savaiminių rūšių ąžuolų ir eglių. Iš svetimžemių spygliuočių parke auga dygioji eglė, europinis ir sibirinis kėnis, melsvoji pocūgė, kedrinė pušis, žirniavaisis puskiparisis ir jo plunksniškoji geltonšakė forma, serbinė eglė, vakarinė tuja ir europinis maumedis. Parke yra nemažai ir retesnių rūšių bei atmainų lapuočių medžių ir krūmų. Čia auga raudonieji ir glaustašakiai paprastieji ąžuolai, raudonlapiai paprastieji bukai, raudonasis platanlapis klevas, gelsvažiedis tulpmedis, raudonasis riešutinis lazdynas, raudonlapis pūkenis, paprastojo klevo, gluosnių, ąžuolų, sedulų, šeivamedžių dekoratyvinės formos ir daugelis kitų medžių. Iš viso parke priskaičiuojama 86 rūšys ir formos sumedėjusių introducentų. Daugelis iš jų pasodinta A. Kišono iniciatyva.

1986 m. parkas priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų. 1991 m. Degaičių dvaro sodybos fragmentai įrašyti į išaiškinamų kultūros vertybių sąrašą. Pastaraisiais metais parkas tvarkomas nesistemingai. Žinant, kad ne taip seniai augalų rūšiniu požiūriu Degaičių parkas buvo vienas iš turtingiausių parkų Lietuvoje, tai verčia nerimauti. Šį parką itin vertėtų saugoti ir branginti jau vien dėl čia augančių gražių gelsvažiedžių tulpmedžių, daugybės kitų egzotinių augalų.

Atnaujinta Sekmadienis, 08 Sausis 2017 21:13
 

SU ARTĖJANČIOMIS ŠVENTĖMIS, MIELI BIČIULIAI !

Spausdinti

 

Su jubiliejumi, gerbiama Valerija !

Spausdinti

Sveikiname dr. VALERIJĄ BARONIENĘ su garbingu 60-ies metų jubiliejumi !

Mūsų kolegė Valerija – dendrologų draugijoje nuo jos ištakų, yra viena iš dendrologų draugijos kūrėjų, ilgametė draugijos valdybos narė. Ji daugelį metų dirbo Kauno botanikos sodo dendrologijos skyriuje, kur vykdė mokslinį tiriamąjį darbą apie Lietuvos lapuočių dekoratyviųjų veislių paplitimą. Šis unikalus ir pirmasis taip plačiai lapuočių veisles aprašantis tiriamasis darbas buvo išanalizuotas daktaro disertacijoje  ir sėkmingai apgintas. Šiuo metu jubiliatė unikalią savo patirtį perduoda puoselėdama ir plėsdama dendrologines kolekcijas Dubravos arboretume. Valerija yra kelių dendrologinių knygų bendraautorė, parašiusi keliasdešimt mokslinių ir populiarių straipsnių dendrologijos tema. Domisi  augalų fotografija, pažintinėmis kelionėmis po parkus, botanikos sodus, augalų naudojimu parfumerijoje, kolekcionuoja retus augalus. Tur būt nesuklysime sakydami, kad Valerija šiuo metu yra pati kompetentingiausia dendrologė mūsų draugijoje, kurios autoritetą suformavo jos darbštumas, patikimumas, nuveikti darbai.

Linkime gerb. Valerijai išlikti ir toliau tokiai pat jaunatviškai, kūrybingai, nuolat keliaujančiai ir ieškančiai!

Atnaujinta Pirmadienis, 12 Gruodis 2016 15:26
 

TALKA BERŽOTO DENDROLOGINIAME PARKE

Spausdinti

Spalio 8 dieną vyko tradicinė dendrologų talka. Šį kartą vėl po 7 metų ji vyko Rabikiuose, Panevėžio r. pas dendrologų draugijos garbės narį prof.Stasį Juknevičių, Beržoto dendrologiniame parke.

Nors oras buvo šaltas ir lietingas, bet nemažas talkininkų būrys suvažiavo iš įvairių Lietuvos vietovių.

Paskutinė nuotrauka fotografuota prieš 7 metus tame pačiame parke

Nei lietus, nei šaltis neišgąsdino talkininkų

Į talką atvyko ir LDD garbės narė, pirmosios lietuviškos knygos apie dendrologiją autorė Aldona Vitkevičienė (antra iš dešinės)

Prof. Stasys Juknevičius pasakoja apie savo parko įkūrimą

Parke yra ir medinių skulptūrų

Talkoje padėjo ir kariūnas iš Tauragės Eugenijus

2009 m. rudenį po talkos Beržoto dendroparke

Atnaujinta Sekmadienis, 09 Spalis 2016 13:48
 

Senas ir įdomus medis Pasvalio rajone

Spausdinti

Mums parašė p. Zigmas Pranckus iš Pasvalio rajono :

"Gal būtų įdomu sužinot apie seną skroblą? Apie jį jokių žinių internete neradau. Kamieno apimtis 1,3m aukštyje net  5,05m. Aukštis neaiškus, bet gal apie 12-18m. Nuo žemės vienas kamienas su dreve išdeginta, aukščiau du kamienai. Medis vešlus, gyvybingas. Jis auga Pasvalio r. Lavėnų k. ūkininko Remigijaus Impolio lauke, ant Lėvens upės kranto. Jo apytikrės  koordinatės yra x-6197696, y-517839. Keista, bet šiais visuotinės informacijos apie kiekvieną smulkmeną laikais, apie šį unikalų, mano nuomone, medį internete nėra jokios informacijos. Ar yra storesnių skroblų Lietuvoje už šį medį? Kiek jam maždaug metų? Kyla daug klausimų. Ar vertingas toks medis ar jų Lietuvoje tokių tiek daug, kad jis nevertas didesnio dėmesio? O gal reikėtų, kad apie jį būtų žinoma platesnei visuomenei? Aš ten lankausi dažnokai, galėčiau nuotraukų atsiųsti ir daugiau. Jeigu tai verta dėmesio, norėčiau ir aš gauti informacijos, nes juo labai susidomėjau".

Atidžiau apžiūrėję daugelis dendrologų nusprendė, kad tai ne skroblas, o paprastoji vinkšna (Ulmus laevis). Bet kokiu atveju šis medis tikrai įspūdingas ir vertas būti saugomas kaip gamtos paveldo objektas

Nuotraukų autorė Milda Spogytė

Atnaujinta Penktadienis, 16 Rugsėjis 2016 20:58
 



Pradžia