Pradžia
Naujienos

Senolių ąžuolų palikuonių sodinimo talka Žemės ūkio akademijoje

Spausdinti

Ką prasmingo galima nuveikti darganotą rudens dieną? Sodinti ąžuolus, tur būt tikrai didelė vertybė, ir dar kokius - Lietuvos senolių palikuonis, praplečiant jų paplitoimo ribas. Dėkui Jonui Ravinskui, surinkusiam giles iš įvairių senolių ir iš jų išauginusiam ąžuoliukus. Ir dėkui Juozui Girinui, kad pakvietė dendrologus į talką pasodinti šiuos ąžuoliukus. Gediminas iškasė duobes, tai talkininkams beliko pasodinti į paruoštas duobes, aprišti, pritvirtinti ir maisto patalais apkloti. Tiesa, vyrukams dar teko išsikasti iš miškininkų medelyno ir atsivežti į naujai kuriamą "sinergijos" (pasak Juozo) ąžuolyną už stadiono. Tur būt džiaugiasi sodinime dalyvavusi Rimutė, Zita, Marija, Rimvydas, Raimondas, Leonardas, kad likimas suteikė galimybę padauginti seniausių, gražiausių Lietuvos ąžuolų palikuonis, padėti išsaugoti tokį vertingą genofondą. Sodinti Karvelių, Šaravų, Kauno ąžuolyno ir kitų gražiais habitais senolių ąžuolų palikuonys.

Dėkui, nuo Linos.

Atnaujinta Šeštadienis, 23 Spalis 2021 20:59
 

Vizitas Lydos Zeringienės dendrologinėje kolekcijoje

Spausdinti

Dendrologai, kurie šią vasarą dalyvavo kelionėje po Mažąją Lietuvą ir užuot ieškojęsi patogios nakvynės nepatingėjo vėlyvą vakarą nukeliauti iki atokių Daubėnų, tikrai prisimins trumpą viešnagę Lydos Zeringienės kolektyviniame sode. Deja, besileidžiančios sutemos, nuovargis po įtemptos dienos ir itin gausus būrys šurmuliuojančių kolegų leido tik suprasti, kad čia gausybė nematytų ir net nelabai girdėtų augalų, bet nedavė galimybės su jais geriau susipažinti.

O rudeniop sulaukėme ir malonaus asmeninio kvietimo atvykti visai dienai apžiūrėti jos puoselėjamų turtų, netgi gavome leidimą aprašyti kolekciją mūsų puslapyje. Tad spalio pradžioje pas ją ir nukeliavo mūsų kuklus, bet entuziastingas ekipažas – Sigutis Obelevičius, Rimvydas Kareiva ir Valerija Baronienė.

Apie tai, ką pamatėme, pauostėme ir paragavome - straipsniai "Straipsnių" kategorijoje ("Gurmaniška dendrologų diena', I ir II dalys, bei nuotraukų galerijoje "Lydos Zeringienės dendrologinė kolekcija"). Kviečiame susipažinti!

Atnaujinta Penktadienis, 22 Spalis 2021 14:04
 

Pavojingas buksmedžių kenkėjas iš Azijos jau mūsų soduose...

Spausdinti

Dendrologas, inž. mgstr. Arvydas Rutkauskas

Lietuvos dendrologų draugija

Pavojingas buksmedžių kenkėjas iš Azijos jau mūsų soduose...

Kartu su akivaizdžiu klimato šiltėjimu į Europos šiaurinę ir rytinę dalis, tame tarpe ir į Lietuvą, atkeliauja naujų pavojingų augalų kenkėjų iš pietinių Europos šalių ar Azijos. Viena iš labai pavojingų invazinių kenkėjų rūšių – buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis). Jo kilmės regionai driekiasi nuo Indijos per Korėją, Kiniją iki Rusijos Tolimųjų Rytų regionų. Pirmiausia jis atkeliavo į Didžiosios Britanijos sodus augalų kolekcionierių neatsargumo dėka. Kontinentinėje Europoje pirmą kartą buvo surastas Vokietijoje 2007 metais. O kaimyninėje Lenkijoje šis gana originalus ir gražus drugys pradėjo kenkti buksmedžiams 2012 metais, pradėdamas savo „veiklą“ nuo jos vakarinės dalies Vroclavo apylinkių. Ir metai po metų plisdamas per pietinę ir centrinę Lenkijos dalį, t. y. kasmet pasistumdamas per Krokuvą, paskui Varšuvą, Lodzę ir galiausiai 2018 m. atkeliavęs ir pastebėtas Vilniaus rajone Lietuvoje. Lietuvos entomologų draugija paskelbė buksmedinį ugniuką šių metų vabzdžiu mūsų šalyje. Ir prašo informuoti jų draugiją pastebėjus šį drugį ar jo vikšrus, nusiunčiant radimvietę ir pageidautina jų fotografijas (kad įsitikinti kad tai būtent ši rūšis - el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ).

Atnaujinta Šeštadienis, 04 Rugsėjis 2021 13:11 Skaityti daugiau...
 

Medeinos šventės programa rugpjūčio 21-22 dienomis

Spausdinti

 

Kelionė į Mažąją Lietuvą ir Žemaitiją

Spausdinti

2021 m. liepos 3-4 dienomis vyko dendrologų kelionė po Mažąją Lietuvą ir Žemaitiją, susipažinome su dendrologiniais ir kitais gamtos turtais.

Aplankėme šias vietas:
Šilutės magnolijas, apie jas mums papasakojo ir parodė šių medžių įkūrėjo dukra ponia Eugenija Juraškaitė-Murauskienė.
Mūsų kolegės Ritos Tamašauskienės dekoratyvinių augalų ūkį šalia Švėkšnos (Kalkiškės, Vilnučio g.2, Šilutės r., www.dekoaugalai.lt).
Švėkšnos dvaro parką ir jame didžiausią Lietuvoje ginkmedį.
Vilkėno dvaro parką ir jame yra įspūdingą ąžuolą ‘Fastigiata‘.
Priekulės dvaro parko senuosius bukus bei vieną didžiausių Lietuvoje kaukazinį kėnį.
„Virblės medelyną“  šalia Priekulės.
Kaštainių sodą (Rokų kaime, Priekulės sen.).
B.ir V.Majorų sodybą Jurgių kaime ir jame augančią didžiulę šluotelinę hortenziją.
Lydos Zeringienės egzotinių augalų sodą šalia Darbėnų.
Japonišką sodą Mažučių kaime, po kurį mus vedžiojo šio sodo įkūrėjas ir šeimininkas Šarūnas Kasmauskas.
Palangos botanikos parką.
Klaipėdos botanikos sodą.
Kintų aukščiausiąją didžiąją tują Lietuvoje, senas veimutines pušis bei raudonųjų ąžuolų alėją miške.
Ventės rago ornitologinę stotį, kurioje ekskursiją pravedė ornitologas Vytautas Jusys.
Šalia Priekulės dvaro parko kaukazinio kėnio
Šalia Kintų didžiosios tujos
Atnaujinta Ketvirtadienis, 08 Liepa 2021 16:52
 


Puslapis 1 iš 7

Pradžia